Paprastesnis daugiabučio namo valdymo būdas nei bendrijos steigimas yra jungtinės veiklos sutartis. Tai labai panašu į bendriją, pagrindinis skirtumas tik tas, kad nereikia steigti juridinio asmens, o tai, aišku, palengvina situaciją. Savininkai pasirašydami jungtinės veiklos sutartį visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Išrinktajam tenka panaši atsakomybė kaip ir bendrijos pirmininkui.
Jungtinės veiklos sutartyje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja. Tokia forma daugiausia taikytina tik nedideliems namams, kurių bendrasavininkiai įgalioja ką nors vieną atstovauti visiems ar pasirašyti sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su kokia nors administruojančia įmone. Šis valdymo būdas turi šiek tiek rizikos, nes to vieno žmogaus vardu yra atidaroma banko sąskaita, jis valdo finansinius srautus. Vis dėlto, jungtinės veiklos sutartis gera išeitis namams, kuriuose yra iki 10 butų.
Jungtinės veiklos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės įmonėje Registrų centre. Jungtinės veiklos sutarčių bei išrašų iš Nekilnojamojo turto registro kopijos pateikiamos Švenčionių rajono savivaldybės administracijai.
Jungtinės veiklos sutarties pavyzdinė forma (1 priedas).
Pavyzdinė susirinkimo protokolo forma (2 priedas).